Inovacijų Lietuva

2020-06-16

Sritis (rubrika): Apžvalga

Tema: Inovacijų Lietuva – ES investicijų įtaka inovacijoms Lietuvoje

Parengė: projektų rengimo ekspertė Božena Kareivė

Inovacijos – vienas iš pagrindinių veiksnių, spartinančių kiekvienos šalies ūkio plėtrą ir užtikrinančių ekonomikos kilimą. Pažangiose valstybėse inovacijos yra svarbiausias ekonomikos augimo variklis, leidžiantis sukurti aukštą pridėtinę vertę ir užtikrinantis ekonomikos plėtrą. Lietuvos įmonių inovatyvumo augimas gerina konkurencingumą ne tik vidaus, bet ir užsienio rinkose. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija šiuo metu įgyvendina vieną iš šešių Lietuvos Respublikos Vyriausybės vykdomų reformų – Inovacijų reformą. Svarbiausias šios reformos atspirties taškas – susitelkimas į mokslo žinių virtimą komercializuotais produktais, didesnį mokslo potencialo ir mokslo infrastruktūros išnaudojimą verslo poreikiams, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimą – visa tai svarbu Lietuvos ekonomikos progresui. Tarp pagrindinių Inovacijų reformos tikslų yra siekis sukurti palankesnę terpę tiek mokslui, tiek verslui investuoti į inovacijas. Vienas iš tokių įrankių yra ES investicijos, kurių kvietimai teikti paraiškas ir finansavimo priemonės yra orientuotos į inovacijų kūrimo ir vystymo skatinimą Lietuvos įmonėse.

Lietuvoje kas antra įmonė (45%) diegia inovacijas. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, inovacinę veiklą vykdo 83% didelių (250 ir daugiau darbuotojų), 61% vidutinių (nuo 50 iki 249 darbuotojų) ir 40% mažų įmonių (iki 49 darbuotojų). Kad Lietuva – inovacijų šalis, sutinka 72% šalies gyventojų – tai rodo Finansų ministerijos 2019 m. atliktas Lietuvos gyventojų tyrimas apie ES investicijas. Palyginti su 2018 m., gyventojų dalis, sutinkančių, kad Lietuva yra inovacijų šalis, per pastaruosius metus nuosekliai auga (2019 m. – 72%, 2018 m. – 69%). Lietuvos augimas yra didžiausias inovacijų srityje Europos regione ir siekia apie 20 % per paskutinį dešimtmetį. Žvelgiant į Europos ir pasaulio valstybių reitingus mūsų šalies pozicija nėra labai aukšta, tačiau sutinkama, kad turi potencialo augti. Vieta reitinge priklauso nuo investicijų inovacijoms bei daugelio kitų ekonominių ir socialinių aspektų ar net išorės veiksnių. 2019 metų duomenimis Lietuva Europos inovacijų švieslentėje užima 21 vietą, „Bloomberg“ inovacijų indeksas – 37 vieta, Pasaulio inovacijų indeksas – 38 vieta, Pasaulio konkurencingumo indeksas – 39 vieta. Lietuva turi aukštą įvertinimą draugiškos inovacijų aplinkos, aukšto išsilavinimo, IRT pasiekiamumo srityse, naujų ar patobulintų produktų įmonių pardavimo struktūroje, marketingo ir proceso inovacijų srityje, tačiau reikia pasitempti patentų, mokslo žinių komercinimo, žinioms imlių paslaugų eksporto srityse ir kituose rodikliuose.

ES INVESTICIJŲ POVEIKIS INOVACIJOMS

ES investicijos MTEP ir inovacijų veiklai turi reikšmingą poveikį, kurį pajusime po kelerių metų ir tai atsispindės įvairiose tarptautiniuose šalies reitinguose, nes daugelis ES projektų jau įsibėgėjo, kuriamos naujos technologijos ir inovatyvūs produktai, bendradarbiaujama su mokslininkais. Šie metai yra paskutiniai, kuomet verslas dar gali pretenduoti į ES investicijas prieš pasibaigiant 2014-2020 metų finansavimo laikotarpiui. Šiais metais Lietuvos verslas galėjo pretenduoti gauti finansavimą MTEP veikloms įgyvendinti pagal priemonę „Eksperimentas“, šiuo metu įmonės dar gali kreiptis dėl finansavimo technologinio proceso inovacijų diegimui pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“ bei eko-inovacijų diegimui pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“. Taip pat finansavimo galimybėmis galima pasinaudoti per Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) kuruojamas ES investicijų priemones „Inočekiai“, „Inopatentas“, „Inostartas“ ir „MTEP rezultatų komercininimo ir  tarptautiškumo skatinimas“, kurios sulaukia vis didesnio dėmesio, nes jomis gali pasinaudoti tiek startuoliai, tiek pažangios įmonės, kurios ilgai jau veikia rinkoje.

Pasibaigus 2014–2020 ES investicijų laikotarpiui verslas turės įvertinti savo galimybes ir būti pasirengęs ieškoti alternatyvių finansavimo šaltinių. Nemažai galimybių siūlys naujoji ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos Horizontas“, kurios gairės bus pristatomos šių metų pabaigoje. Lietuvos verslas turi nebijoti konkuruoti tarptautiniu mastu savo inovatyviomis idėjomis, aktyviau rengti paraiškas su partneriais iš kitų šalių ir teikti jas Europos Komisijai, domėtis ir įvairiomis kitomis tarptautinėmis programomis.