Kaip įvertinti, ar įmonė patiria sunkumų

Sritis (rubrika): Su ES finansavimu susijusios sąvokos

Tema: Sunkumų patiriančios įmonės samprata

Parengė: projektų rengimo ekspertas Saulius Dekaminavičius

Sunkumų patiriančios įmonės sąvoka nėra nauja ES struktūrinių fondų investicijų kontekste, tačiau 2014 m. ši sąvoka buvo iš esmės reformuota įsigaliojus naujoms Gairėms dėl valstybės pagalbos sunkumų patiriančioms ne finansų įmonėms sanuoti ir restruktūrizuoti (Europos Komisijos komunikatas 2014/C 249/01). Ankstesnė termino „sunkumų patirianti įmonė“ apibrėžtis apėmė tiek neginčijamus (objektyvius) kriterijus, tiek kriterijus, kuriais remiantis įmonės padėtis buvo vertinama plačiau ir subjektyviau. Siekiant didesnio aiškumo ir teisinio tikrumo, nauja apibrėžtis remiasi neginčijamais kriterijais, kad pagalbą teikiančioms institucijoms ir galimiems pagalbos gavėjams būtų lengviau nustatyti, ar įmonė patiria sunkumų, ar ne.

Kadangi sunkumų patiriančių įmonių gyvybingumas yra abejotinas, teikti kitų rūšių valstybės pagalbą nei apibrėžta Europos Komisijos komunikate 2014/C 249/01 tokioms įmonėms paprastai yra draudžiama. Todėl iš esmės visų ES struktūrinių fondų finansavimo priemonių, kurioms taikomos valstybės pagalbos taisyklės, finansavimo dokumentuose yra numatyta, kad įmonės, patiriančios finansinių sunkumų, negali būti pareiškėjais ir gauti subsidijas. Tiesa, reikia nepamiršti, kad ne visas įmonėms teikiamas ES finansavimas yra laikomas valstybės pagalba. Pavyzdžiui, tiesiogiai ES lygmeniu įmonėms skiriamos lėšos, kurios nepatenka į konkrečios valstybės narės valdžios institucijos kontrolę, nelaikomos valstybės ištekliais. Todėl finansavimui pagal tokias tarptautines programas kaip COSME, HORIZON 2020 ar ERASMUS+ valstybės pagalbos reikalavimai netaikomi. Žinoma, šios programos gali numatyti kitus reikalavimus ir apribojimus pareiškėjams, susijusius su įmonės finansine būkle.

Toliau pateikiame pagrindines gaires ir įžvalgas, kuriomis remiantis galima įvertinti, ar įmonė priskiriama sunkumų patiriančios įmonės kategorijai.

SUNKUMŲ PATIRIANČIOS ĮMONĖS APIBRĖŽIMAS

Pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsniu (Bendrojo bendrosios išimties reglamento), 2 straipsnio 18 a) punktą įmonė, nepriklausomai nuo jos dydžio, laikoma patiriančia finansinius sunkumus, kai daugiau nei pusė pasirašytojo įmonės akcinio kapitalo buvo prarasta dėl sukauptų nuostolių. Taip yra tuomet, kai sukauptus nuostolius atėmus iš rezervų gaunama bendra neigiama suma, viršijanti pusę pasirašytojo akcinio kapitalo (akcinis kapitalas apima bet kokius akcijų priedus).

Šis sunkumų patiriančios įmonės apibrėžimas iš pirmo žvilgsnio atrodo painus (gal net gi klaidinantis), nes norint, kad neigiama suma viršytų pusę įstatinio kapitalo, jis taip pat turi būti neigiamos reikšmės, kas iš esmės yra neįmanoma. Mūsų manymu, paprasčiausias būdas nustatyti, ar įmonė yra priskiriama sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, yra palyginti balanse nurodytą „Nuosavą kapitalo“ reikšmę su „Kapitalo“ reikšme. Jeigu „Nuosavas kapitalas“ yra mažesnis už pusę „Kapitalo“ reikšmės, įmonė yra sunkumų patirianti. Jeigu įmonė turi „Akcijų priedų“, jų reikšmė sumuojama su „Kapitalo“ reikšme.

Žemiau pateikiama formulė įmonės sunkumų patyrimui (nepatyrimui) įvertinti su nuorodomis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos patvirtintos balanso formos straipsnius:

Sunkumų patirianti įmonė = Nuosavas kapitalas (D) < (Kapitalas (D.1) + Akcijų priedai (D.2))/2

Žemiau pateiktame pavyzdyje matyti, kad įmonė būtų laikoma sunkumų patiriančia, nes įmonės „Nuosavo kapitalo (D)“ reikšmė (123 475 EUR) yra mažesnė už pusę „Kapitalo (D.1)“ reikšmės (125 000 EUR).

Svarbu pažymėti, kad vertinant įmonės finansinę situaciją sunkumų patyrimo kontekste, atsižvelgiama tik į įmonės nuosavą kapitalą, t.y. kitokiomis formomis pritrauktos investicijos, kurios neapskaitomos kaip nuosavybė (pvz. konvertuojamos obligacijos (angl. convertible note/debt), kurios apskaitomos kaip įsipareigojimai) neturi įtakos vertinant, ar įmonė priskiriama sunkumų patiriančios įmonės kategorijai.

SUNKUMŲ PATYRIMO VERTINIMO MOMENTAS

Įmonės sunkumų patyrimas (nepatyrimas) vertinamas pagal paskutinių finansinių metų patvirtintos finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis. Dar visai neseniai įgyvendinančiosios institucijos vertinimą atlikdavo pagal tarpinės finansinės atskaitomybės duomenis, tačiau maždaug nuo 2018 m. ši pozicija pasikeitė. Atskirame ekspertiniame komentare pateiksime savo įžvalgas, kodėl, mūsų manymu, tokia pozicija prieštarauja teisiniame reglamentavimui ir susiformavusiai praktikai, ir kaip šią poziciją bandėme pakeisti.

Įmonė turi nepatirti finansinių sunkumų ne tik paraiškos vertinimo metu, bet ir projekto finansavimo sutarties pasirašymo momentu. Jeigu projekto finansavimo sutarties pasirašymas numatomas po einamojo laikotarpio finansinės atskaitomybės dokumentų patvirtinimo, tuomet reikia įsitikinti, ar nepasikeis įmonės sunkumų patyrimo (nepatyrimo) statusas. Pavyzdžiui, jeigu kvietimas teikti paraiškas pagal konkrečia priemonę paskelbiamas 2019 m. spalio mėnesį, o paraiškų pateikimo terminas yra 2020 m. sausio mėnesį, paraiškos vertinimo metu bus nagrinėjami 2018 m. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenys. Tačiau projekto finansavimo sutarties pasirašymo metu, kuris preliminariai turėtų vykti 2020 m. gegužės mėnesį, pareiškėjas jau turės būti patvirtinęs 2019 m. finansinę atskaitomybę, todėl vertinimas, ar įmonė nėra priskiriama sunkumų patiriančios įmonės kategorijai, bus atliekamas ir pagal 2019 m. finansinės atskaitomybės (balanso) duomenis.

VERTINIMO NIUANSAI, IŠIMTYS IR PAPILDOMI REIKALAVIMAI

Jeigu įmonė priklauso įmonių grupei, kurias sieja susijusių įmonių ryšiai (vienam ekonominiam vienetui), tuomet papildomai turi būti įvertintas ir to ekonominio vieneto finansinė situacija (akumuliuoti duomenys). Jeigu pati pareiškėjo įmonė nėra sunkumus patirianti, tačiau įmonių grupė (vienas ekonominis vienetas), kuriai priklauso pareiškėjas, atitinka sunkumus patiriančios įmonės kriterijus, toks pareiškėjas yra netinkamas. Tokią poziciją savo išaiškinimuose yra pateikusi Europos Komisija, kuri remiasi teismų praktikoje įtvirtinta įmonės, kaip ekonominio vieneto, samprata. Priešingu atveju, sunkumus patirianti įmonė galėtų apeiti draudimą teikti pagalbą sunkumus patiriančioms įmonėms, tiesiog įsteigdama visiškai kontroliuojamą dukterinę įmonę ir perduodama jai savo įsipareigojimus.

Jeigu įmonė, turinti SVV statusą, veikia mažiau nei 3 metus (vertinamas pagal įregistravimo datą), sunkumų patyrimas nėra vertinamas. Atsižvelgiant į tai, kad sunkumų patyrimas nustatinėjamas viso paraiškos vertinimo metu, 3 metai nuo įmonės įregistravimo turėtų sueiti jau po sprendimo skirti finansavimą, jeigu norima pasinaudoti šia išimtimi. Taip pat reikia turėti omeny, kad 3 metų veikimo laikotarpis vertinamas įmonių grupės (susijusių įmonių) kontekste ir, jeigu pvz. pareiškėjo motininė įmonė yra įsteigta anksčiau nei prieš 3 metus, pareiškėjas šia išimtimi negali pasinaudoti.

Jeigu įmonė priklauso didelių įmonių kategorijai, vertinant jos finansinę būklę, turi būti atsižvelgiama į papildomus kriterijus. Šiuo atveju įmonės dydis nustatomas nekonsoliduojant įmonės duomenų su partnerinėmis ir susijusiomis įmonėmis. Didelė įmonė laikoma patiriančia finansinius sunkumus, kai per paskutinius dvejus metus: a) įmonės balansinis skolos ir nuosavo kapitalo santykis viršija 7,5; ir b) įmonės EBITDA palūkanų padengimo santykis yra mažesnis negu 1,0.

Pabaigai norime dar kartą pabrėžti, kad sunkumų patyrimo aspektas turi būti pirmasis žingsnis, kurį kiekvienas potencialus pareiškėjas turi įsivertinti, nusprendęs siekti ES struktūrinių fondų finansavimo. Būtent sunkumų patyrimo faktas kartu su įmonės dydžiu (apie kurio nustatymą pakalbėsime atskirame ekspertiniame komentare) yra dažniausios priežastys, kodėl potencialiems klientams esame priversti „uždegti raudoną šviesą“ arba siūlyti kitas alternatyvas.