Kaip nustatyti įmonės dydžio kategoriją? (I dalis)

Sritis (rubrika): Su ES finansavimu susijusios sąvokos

Tema:  Įmonės ryšių su kitais ūkio subjektais nustatymas

Parengė: projektų rengimo ekspertė Rūta Gumbelevičiūtė

Įmonės dydžio nustatymas yra svarbus ES struktūrinių fondų finansuojamų projektų paraiškų rengimo ir vertinimo etape dėl kelių priežasčių:

• didžioji dalis ES finansavimo priemonių yra skirta tik mažoms ir vidutinėms įmonėms;
• nuo įmonės dydžio priklauso projekto finansavimo intensyvumas;
• pasitaiko tokių ES finansavimo priemonių, kuriose maksimali finansavimo lėšų suma priklauso nuo įmonės dydžio (plačiau skaitykite Sauliaus straipsnį apie įmonės dydžio pokyčių įtaką jau skirtai subsidijai).

ES struktūrinių fondų finansavimą administruojančios institucijos pagal nustatytą įmonės dydį priima sprendimą, ar pareiškėjui apskritai gali būti skiriamas finansavimas ir nustato jo dydį. Todėl, prieš rengiant paraišką, svarbu nustatyti, kokiai kategorijai pagal įmonės dydį yra priskiriamas pareiškėjas, ir ar jis yra tinkamas konkrečiai ES finansavimo priemonei.

Įmonės dydis gali būti nustatomas jas klasifikuojant į smulkias (mažas ir labai mažas), vidutines ir dideles įmones. Pagrindiniai kriterijai, vertinant įmonės dydį – tai darbuotojų skaičius, balansinė turto vertė ir metinė apyvarta. Tačiau tai nėra vieninteliai veiksniai, į kuriuos reikėtų atsižvelgti. Vertinant įmonę tik pagal šiuos rodiklius, ji iš tiesų gali būti priskiriama prie labai mažų įmonių kategorijos, tačiau jei įmonė gali naudotis reikšmingais papildomais ištekliais, pavyzdžiui, nes priklauso didesnei įmonei, yra su ja susijusi arba jos partnerė, suteikti jai labai mažos įmonės statusą būtų neteisinga. Todėl, kai įmonių struktūra yra sudėtingesnė, gali būti reikalinga kiekvieno konkretaus atvejo analizė, siekiant užtikrinti ir nustatyti tinkamą įmonės dydžio kategoriją.

Įprastai įmonės dydžio vertinimas ir nustatymas atliekamas šiais žingsniais:

• įmonės ryšių su kitais ūkio subjektais nustatymas;
• darbuotojų skaičiaus ir finansinių duomenų nustatymas ir sumavimas;
• įmonės dydžio nustatymas.

Pirmas žingsnis, nustatant įmonės dydžio kategorijai svarbius duomenis – įmonės ryšių su kitais ūkio subjektais įvertinimas. Toliau pateikiame pagrindines gaires ir įžvalgas, kuriomis remiantis, galima įvertinti ir nustatyti minėtą pirmąjį žingsnį.

Rengiant duomenis, kuriuos reikia įvertinti, ar jie neviršija nustatytų ribų, įmonė, visų pirma, turi nustatyti, ar ji yra savarankiška įmonė, įmonė partnerė ar susijusi įmonė. Kiekvienos iš šių rūšių įmonių skaičiavimai atliekami skirtingai. Priklausomai nuo situacijos, įmonei skaičiuojant gali reikėti atsižvelgti tik į savo duomenis, įmonės partnerės atveju – į tam tikrą jos duomenų dalį, na o susijusios įmonės atveju – į visus, kiekvienos su ja susijusia laikomos įmonės, duomenis.

Savarankiška įmonė

Įmonė yra laikoma savarankiška, jei ji neturi nei partnerinių, nei susijusių įmonių, t. y. įmonei priklauso mažiau nei 25 proc. kapitalo arba balsavimo teisių kitame (-uose) ūkio subjekte ir kitam (-iems) ūkio subjektui priklauso mažiau nei 25 proc. šios įmonės kapitalo arba balsavimo teisių. Ši, 25 proc. riba, taikoma kiekvienam įmonės investuotojui atskirai, jeigu jie nėra tarpusavyje susiję.

Įmonė vis tiek gali būti laikoma savarankiška, jei kurių nors, iš žemiau pateiktų rūšių, investuotojams priklauso 25-50 proc. jos kapitalo arba balsavimo teisių:

• viešų investicinių korporacijų, rizikos kapitalo įmonių ir verslo angelų;
• universitetų ir ne pelno tikslais veikiančių mokslinių tyrimų centrų;
• institucinių investuotojų, įskaitant regioninės plėtros fondus;
• vietos savivaldos institucijų, kurių metinis biudžetas nesiekia 10 mln. eurų ir kurių teritorijoje gyventojų yra mažiau nei 5 tūkst.

Vienas arba daugiau iš šių investuotojų pavieniui gali turėti iki 50 proc. įmonės nuosavybės dalį, jeigu nėra atskirai arba kartu su kitomis įmonėmis susijęs su vertinama įmone.

Partnerė įmonė

Įmonė laikoma kitos įmonės partnerine įmone, jei jai priklauso (tiesiogiai ar netiesiogiai) ne mažiau kaip 25 proc., bet ne daugiau 50 proc. kapitalo arba balsavimo teisių kitame ūkio subjekte ir (arba) kitam ūkio subjektui priklauso (tiesiogiai ar netiesiogiai) ne mažiau kaip 25 proc., bet ne daugiau kaip 50 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisių. Taip pat būtina nustatyti visas, su partnerine įmone susijusias įmones ir t. t.(grandinė užsidaro, kai iš eilės eina dvi partnerinės įmonės – antrosios duomenys nėra svarbūs).

Įmonių partnerių atveju, atitinkama įmonė, nustatydama įmonės dydžio kategoriją, prie savo duomenų turi pridėti tam tikrą savo partnerės įmonės darbuotojų skaičiaus ir finansinių duomenų dalį. Ši dalis atitinka procentinę turimų akcijų arba balsavimo teisių dalį (didesniąją iš jų). Pavyzdžiui, jeigu įmonei priklauso 35 proc. kitos įmonės, ji prie savo duomenų prideda 35 proc. įmonės partnerės darbuotojų skaičiaus, apyvartos ir bendro balanso. Jei įmonių partnerių yra daugiau, tokį patį skaičiavimą reikia atlikti kiekvienos įmonės partnerės – artimiausios gamintojų grandies arba vartotojų grandies įmonės – atveju. Be to, reikia atsižvelgti į proporcingą kiekvienos su bet kuria iš įmonės partnerių susijusios įmonės duomenų dalį. Tačiau į įmonės partnerės partnerių įmonių duomenis atsižvelgti nereikia.

Susijusi įmonė

Įmonė laikoma susijusia įmone su kita įmone, jeigu jai priklauso (tiesiogiai ar netiesiogiai) daugiau kaip 50 proc. kapitalo arba balsavimo teisių kitame ūkio subjekte ir (arba) kitam ūkio subjektui priklauso (tiesiogiai ar netiesiogiai) daugiau kaip 50 proc. įmonės kapitalo arba balsavimo teisių. Taip pat būtina nustatyti visas susijusios įmonės partnerines bei susijusias įmones ir t. t. (grandinė užsidaro, kai iš eilės eina dvi partnerinės įmonės – antrosios duomenys nėra svarbūs).

Tuo atveju, kai šio pobūdžio ryšys užsimezga per fizinio asmens arba kelių (kartu veikiančių) fizinių asmenų turimą nuosavybę, dalyvaujančios įmonės laikomos susijusiomis, jei veikia toje pačioje arba gretimose rinkose.

Susijusių įmonių atveju, atitinkama įmonė, nustatydama įmonės dydžio kategoriją, prie savo duomenų turi pridėti 100 proc. su ja susijusios įmonės duomenų ir proporcingą įmonių partnerių duomenų dalį (darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis).

Bendrai įmonės galutiniai vertinami duomenys turėtų apimti:

• visų įmonių partnerių duomenis;
• visų su ja susijusių įmonių duomenis;
• visų su bet kuria iš jos partnerių susijusių įmonių duomenis;
• visų įmonių, susijusių su įmonėmis, kurios susijusios su vertinama įmone, duomenis;
• visų su vertinama įmone susijusių įmonių turimų partnerių duomenis.

Į įmonių partnerių ryšius su savo partnerėmis neatsižvelgiama. Susijusių įmonių ir partnerinių įmonių ryšiai nustatomi pagal deklaravimo dieną galiojančius įmonių tarpusavio ryšius.