Kaip nustatyti įmonės dydžio kategoriją? (II dalis)

Sritis (rubrika): Su ES finansavimu susijusios sąvokos

Tema: Darbuotojų skaičiaus ir finansinių duomenų nustatymas ir sumavimas

Parengė: projektų rengimo ekspertė Rūta Gumbelevičiūtė

Įvertinus ir nustačius įmonės ryšius su kitais ūkio subjektais, kitas žingsnis, siekiant nustatyti įmonės dydį ‒ darbuotojų skaičiaus ir finansinių duomenų (balansinės turto vertės ir metinės apyvartos) nustatymas ir sumavimas.

DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS IR FINANSINIŲ DUOMENŲ NUSTATYMAS

Darbuotojų skaičius ‒ privalomas kriterijus, nustatant atitinkamos įmonės dydį. Pagal darbuotojų skaičiaus kriterijų yra įskaitomi visą darbo laiką ir ne visą darbo laiką dirbantys, laikinieji ir sezoniniai darbuotojai, tarp jų:

• Samdomi darbuotojai;
• Įmonei dirbantys asmenys, kurie yra laikomi jos darbuotojais pagal nacionalinę teisę;
• Savininkai vadovai;
• Partneriai, įmonėje užsiimantys reguliaria veikla ir iš įmonės gaunantys finansinės naudos.

Prie darbuotojų skaičiaus nesisumuoja pameistriai arba profesijos besimokantys studentai pagal atitinkamas sutartis bei motinystės arba tėvystės atostogų išėję darbuotojai.

Darbuotojų skaičių atitinka vidutinis metų darbuotojų skaičius. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius nustatomas pagal paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia ilgiau kaip dvejus metus – pagal paskutinių dvejų metų įmonės duomenis. Vidutinis metinis darbuotojų skaičius apskaičiuojamas taikant chronologinį vidurkį. Apskaičiuojant vidutinį darbuotojų skaičių sumuojami visi darbuotojai, neatsižvelgiant į jų, per ataskaitinius metus, dirbtą laiką.

Įmonės metinė apyvarta nustatoma apskaičiuojant pajamas, atitinkamais metais gautas iš produktų pardavimo ir paslaugų teikimo vykdant savo įprastą veiklą. Į apyvartą nereiktų įskaityti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ar kitų netiesioginių mokesčių.

Metinė apyvarta (pajamos) nustatoma pagal įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus – pelno (nuostolių) ataskaitą. Vertinami paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus – paskutinių dvejų metų finansiniai duomenys.

Bendras metinis balansas parodo pagrindinio įmonės turto vertę. Įmonės turto vertė nustatoma pagal įmonės metinės finansinės atskaitomybės dokumentus – balansą. Vertinami paskutinių metų arba, jeigu įmonė veikia daugiau kaip dvejus metus – paskutinių dvejų metų finansiniai duomenys.

Fiziniam asmeniui, kuris verčiasi ekonomine veikla (verslininkui), darbuotojų skaičius apskaičiuojamas prie vieneto (verslininko) pridedant verslininko samdomų darbuotojų skaičių, balanse nurodyto turto vertė lygi nuliui, o metinės pajamos – šio verslininko metinėms pajamoms, nurodytoms finansiniuose dokumentuose.

DARBUOTOJŲ SKAIČIAUS IR FINANSINIŲ DUOMENŲ SUMAVIMAS

Savarankiškos įmonės darbuotojų skaičiumi laikomas tik šioje įmonėje dirbančių darbuotojų skaičius, o įmonės metinės pajamos ir balanse nurodyto turto vertė nustatoma remiantis tik šios įmonės finansiniais duomenimis, nurodytais įmonės metinėje finansinėje atskaitomybėje.

Įmonių, turinčių partnerinių įmonių ir (arba) susijusių įmonių, darbuotojų skaičius ir finansiniai duomenys apskaičiuojami prie įmonės duomenų pridedant tam tikrą savo partnerės įmonės darbuotojų skaičiaus ir finansinių duomenų dalį ir (arba) 100 proc. susijusios įmonės darbuotojų skaičių ir finansinius duomenis.

Partnerinės įmonės duomenys nustatomi prie jos duomenų pridedant (100 proc.) su šia partnerine įmone susijusių įmonių duomenis, jei šie duomenys nebuvo įtraukti į konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

Susijusios įmonės duomenys nustatomi prie jos duomenų pridedant visų, šios susijusios įmonės partnerinių įmonių (proporcingai akcijų ar balsavimo teisių daliai) duomenis, ir visų, su šia įmone susijusių įmonių (100 proc.) duomenis, jei šie duomenys nebuvo įtraukti į konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

Pabaigai norėtume pažymėti, kad darbuotojų skaičiaus riba yra privaloma, siekiant įsivertinti įmonės dydį, o vieną iš kitų dviejų kriterijų – apyvartos ir balanso sumos – įmonė gali pasirinkti. Abiejų reikalavimų atitikti nėra privaloma, tad įmonė, viršijusi vieną iš šių ribų, savo statuso nepraranda. Ši pasirinkimo galimybė pagal mažų ir vidutinių įmonių (toliau – MVĮ) apibrėžtį suteikiama todėl, kad prekybos ir platinimo sektorių įmonių apyvarta iš esmės yra didesnė negu gamybos sektoriaus įmonių. Suteikiant galimybę rinktis tarp šio kriterijaus ir bendro balanso, kuris parodo bendrą įmonės turtą, užtikrinama, kad su skirtingų rūšių ekonominę veiklą vykdančiomis MVĮ būtų elgiamasi teisingai.