Projekto nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai

Sritis (rubrika): Su ES finansavimu susijusios sąvokos

Tema: Nuosavo indėlio finansavimo šaltiniai

Parengė: projektų rengimo ekspertas Saulius Dekamanivačius

Įprastai verslui skirtų ES struktūrinių fondų finansavimo priemonių pagalba galima padengi tik dalį su projekto įgyvendinimu susijusių išlaidų, t.y. pareiškėjas turi papildomai prisidėti prie projekto finansavimo nuosavomis lėšomis. Įgyvendinančiosios institucijos, vykdydamos joms numatytas funkcijas, jau paraiškos vertinimo metu siekia įsitikinti, kad pareiškėjas turi realius, patikimus ir pakankamus nuosavo indėlio finansavimo šaltinius. Vienais atvejais pakanka pateikti laisvos formos raštą ar akcininkų/ dalininkų (arba kitų valdymo organų) sprendimą, kad pareiškėjas prie projekto įgyvendinimo prisidės atitinkama nuosavų lėšų suma. Kitais atvejais, ypač Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruojamų priemonių atveju, vertinimas būna rimtesnis ir kruopštesnis. Toliau aptarsime pagrindines nuosavo indėlio finansavimo šaltinių rūšis ir tai, kokius dokumentus reikia pateikti paraišką vertinančiai institucijai, siekiant įrodyti šių šaltinių egzistavimą.

TURIMOS APYVARTINĖS LĖŠOS

Turimos apyvartinės lėšos vertinamos pagal įmonės balanse ir kituose finansinės atskaitomybės dokumentuose pateiktus duomenis. Paprastai vertinamas paskutinių finansinių metų patvirtintas ir paskutinio ketvirčio tarpinis finansinių ataskaitų rinkinys. Apyvartinės lėšos apskaičiuojamos iš trumpalaikio turto atėmus atsargas ir trumpalaikius įsipareigojimus. Žemiau pateikiama apskaičiavimo formulė su nuorodomis į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos patvirtintos Balanso formos straipsnius:

Apyvartinės lėšos = Trumpalaikis turtas (B) – Atsargos (B.1) – Trumpalaikiai įsipareigojimai (G.2).

Nors „Atsargos“ LVPA vertinimu pagal bendrą taisyklę nepriskiriamos prie apyvartinių lėšų dėl mažo likvidumo, tačiau, atsižvelgiant į įmonės veiklos specifiką, neretai pavyksta pagrįsti, kad „Atsargos“ ar bent jų dalis (pvz., tokios balanso eilutės, kaip „Nebaigta produkcija ir vykdomi darbai“ arba „Produkcija“) turi būti traktuojamos kaip apyvartinės lėšos.

Net jeigu įmonė ir turi pakankamai apyvartinių lėšų, tačiau kiti finansiniai rodikliai yra blogi (pvz., įmonė veikia nuostolingai, turi sukaupto nuostolio ir pan.), įgyvendinančioji institucija gali priimti sprendimą, kad įmonė nėra finansiškai pajėgi pati finansuoti nuosavą indėlį į projektą.

PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS

Siekiant nuosavą indėlį į projektą pagrįsti būsimomis pajamomis, turi būti parengti ir paraiškų vertinimą atliekančiai institucijai pateikti prognoziniai pinigų srautai mėnesiais projekto įgyvendinimo laikotarpiu, kuriuose pagal projekto tvarkaraštį būtų detalizuoti ir išdėstyti projekto finansavimo šaltiniai, numatomos patirti išlaidos, įvertintas paramos sumų gavimas. Pinigų srautų prognozavimui rekomenduojame naudoti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos patvirtintą Pinigų srautų ataskaitos, sudaromos tiesioginiu būdu, formą, įterpiant papildomas eilutes, susijusias su projekto išlaidomis ir ES finansavimu.

Papildomai prie pinigų srautų prognozinių skaičiavimų turi būti pateikiami dokumentai, pagrindžiantys planuojamus pardavimus (turimos sutartys, užsakymai, ketinimų protokolai ir pan.). Šie dokumentai neturi pagrįsti visų prognozėse numatytų pardavimų apimčių, tačiau turi parodyti, kad prognoziniuose skaičiavimuose pateikti duomenys yra realūs ir patikimi. Jeigu įmonė nesudaro ilgalaikių sutarčių su savo klientais, prognozuojamas pardavimų apimtis galima bandyti grįsti istoriniais duomenimis ir statistine informacija (pvz., jeigu įmonės pardavimų apimtys pastaruosius 5 metus stabiliai auga apie 10-15 proc., atitinkamai ir prognozėse galima numatyti panašų augimą).

SKOLINTOS LĖŠOS

Paprastai išoriniai finansavimo šaltiniai projekto ko-finansavimui pasitelkiami tuomet, kai projekte numatomos investicijos į infrastruktūrą (įrangos įsigijimas, statybos, rekonstrukcija ir kt.). Tai, kokius dokumentus reikia pateikti paraiškos vertinimą atliekančiai institucijai, siekiant nuosavą indėlį pagrįsti skolintomis lėšomis, priklauso nuo skolintų lėšų šaltinio, t.y. subjekto, kuris teikia paskolą (bankas ar kita kredito įstaiga, nebankinio finansavimo įmonė, pareiškėjo akcininkas, kitas juridinis ar fizinis asmuo).

Kredito įstaigų (bankai, kredito unijos) teikiamų paskolų atveju kartu su paraiška arba per tam tikrą laikotarpį nuo paraiškos pateikimo (priklauso nuo finansavimo sąlygų reikalavimų) reikia pateikti kredito įstaigos sprendimą suteikti paskolą projektui įgyvendinti. Sprendime turi būti nurodyta, kad kredito įstaiga jau apsvarstė galimybę suteikti kreditą, taip pat įvardintos esminės paskolos suteikimo sąlygos. ES finansavimo skyrimo atveju, iki projekto sutarties pasirašymo turi būti sudaryta ir pateikta sutartis paskolai gauti.

Pareiškėjo akcininkų ir kitų juridinių ar fizinių asmenų teikiamų paskolų atveju taip pat turi būti pateiktas šių subjektų sprendimas dėl paskolos suteikimo. Šioje vietoje svarbu įsivertinti, kas turi teisę tokį sprendimą priimti. Paprastai LVPA nurodo, kad turi būti pateiktas įmonės akcininkų sprendimas. Tačiau LR Akcinių bendrovių įstatymo 20 str., kuriame išvardyta visuotinio akcininkų susirinkimo kompetencija, nėra numatyta pritarimo kokiems nors sandoriams prerogatyva. Remiantis šio Įstatymo 34 str. 4 d., sprendimų dėl sandorių, kurių vertė didesnė kaip 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, priėmimas yra bendrovės valdybos kompetencija. Jeigu įmonėje valdyba nesudaroma, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 10 d., tokius sprendimus priima įmonės vadovas. Taigi, priklausomai nuo aplinkybių, turi būti parengtas arba įmonės valdybos, arba vadovo sprendimas dėl paskolos suteikimo. Žinoma, įmonės įstatai gali numatyta ir kitokią valdymo organų kompetenciją bei sprendimų dėl sandorių priėmimo tvarką, todėl kiekviena situacija turi būti įvertinta individualiai. Kaip bebūtų, LVPA visais atvejais įmonės akcininkų susirinkimo, kaip aukščiausio įmonės valdymo organo, protokolą traktuoja kaip tinkamą dokumentą sprendimui dėl paskolos pagrįsti.

Jeigu kredito įstaigų, kurių veikla yra licencijuojama, finansinių pajėgumų suteikti paskolą nereikia įrodinėti, tai kitų subjektų atveju šie pajėgumai turi būti pagrįsti. Juridinio asmens paskolos atveju paprastai vertinama, ar įmonė turi pakankamai laisvų apyvartinių lėšų paskolai suteikti. Tai atliekama analogiškai, kaip aprašyta šio komentaro pirmoje dalyje. Fizinio asmens paskolos atveju vertinamų dokumentų sąrašas yra platesnis ir apima asmeninę kredito istoriją, paskutinio laikotarpio pajamų ir turto deklaracijas, paaiškinimą apie disponuojamų lėšų / turto kilmę, banko sąskaitų apyvartas, turimų vertybinių popierių sąrašą. Tiesa, priklausomai nuo situacijos (pvz. paskolą suteikiantis asmuo yra Monako Kunigaikštystės, kurioje nėra pajamų ir turto deklaravimo prievolės, rezidentas), su vertinimą atliekančia institucija gali pavykti susitarti dėl mažesnės apimties dokumentų ar kitų įrodymų pateikimo.

Jeigu paskolą teikia užsienio subjektas (juridinis arba fizinis asmuo, kurio nuolatinė buvimo vieta yra už Lietuvos ribų), tokia paskola per 15 dienų nuo paskolos sutarties pasirašymo datos turi būti įregistruota Lietuvos banko užsienio paskolų registre, o paraiškos vertinimą atliekančiai institucijai iki finansavimo sutarties pasirašymo turi būti pateiktas Lietuvos banko patvirtinimas, kad paskola įregistruota.

Paskolas teikiantys subjektai, kaip taisyklė, reikalauja, kad paskolos (kredito) sutarties įvykdymas būtų užtikrintas paskolos gavėjo ilgalaikio turto įkeitimu (ar kitokiu daiktinių teisių į jį suvaržymu), įskaitant ir turtą, kuriam įsigyti bus naudojamos paskolos bei ES finansavimo lėšos. Pastarojo įkeitimui yra būtinas LVPA rašytini sutikimas įkeisti turtą. Tokio sutikimo išdavimo sąlygas aptarsime atskirame ekspertiniame komentare.

PRITRAUKTOS INVESTICIJOS

Nors investicijų sąvoka yra platesnė, tačiau šioje komentaro dalyje kalbėsime tik apie investicijas į nuosavą įmonės kapitalą. Vėlgi, šių investicijų šaltiniai gali būti įvairūs – rizikos kapitalo fondai, „verslo angelai“, pareiškėjo akcininkai, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys. Kaip ir paskolos atveju, grindžiant nuosavą indėlį į projektą akcinio kapitalo didinimu, turi būti parengtas ir paraiškų vertinimą atliekančiai institucijai pateiktas investuotojo sprendimas ar kitas dokumentas (pvz. ketinimų protokolas), pagrindžiantis investuotojo pasiryžimą investuoti į pareiškėjo įmonę.

Investuotojo finansinių pajėgumų vertinimas priklauso nuo investuotojo tipo. Profesionaliųjų (institucinių) investuotojų, tokių kaip rizikos kapitalo fondai, atveju paprastai papildomas vertinimas neatliekamas. Tuo tarpu neformaliųjų investuotojų, pvz. „verslo angelų“, atveju, siekiant pagrįsti investuotojo finansines galimybes, turi būti pateikti analogiški dokumentai kaip ir paskolos atveju, aptarti ankstesnėje šio komentaro dalyje, atsižvelgiant į tai, ar investuotojas yra juridinis, ar fizinis asmuo.

Jeigu pareiškėjo įnašas į projektą grindžiamas akcinio kapitalo didinimu, ES finansavimo skyrimo atveju iki projekto sutarties pasirašymo pareiškėjas turi su investuotoju sudaryti ir paraiškos vertinimą atliekančiai institucijai pateikti akcijų pasirašymo sutartį bei akcijų (bent 1/4 dalies) apmokėjimą patvirtinančius dokumentus.

KITI ŠALTINIAI

Ankstesnėse šio komentaro dalyse yra aparti pagrindiniai (dažniausiai pasitaikantys) nuosavo indėlio į projekto finansavimo šaltiniai. Tačiau praktikoje taikomi ir kiti būdai nuosavam indėliui pagrįsti. Pavyzdžiui, vienos pagal priemonę „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ teiktos paraiškos atveju finansavimo šaltiniams pagrįsti pateikėme jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kurią apibrėžia LR Civilinio kodekso 6.969 str., sudarytą tarp pareiškėjo ir kito privataus juridinio asmens („finansuotojo“), kuris nebuvo įtrauktas į projektą kaip projekto partneris. Pagal šią sutartį pareiškėjas prie jungtinės veiklos prisidėjo savo žiniomis, patirtimi ir žmogiškaisiais ištekliais, o „finansuotojas“ – piniginėmis lėšomis, kurios naudojamos projekte numatyto produkto vystymui, o kartu ir nuosavo indėlio į projektą padengimui. Atsižvelgiant į tai, kad tokia sutartis gali būti sudaroma tarp bet kokių ūkio subjektų, siekiančių vykdyti bendrą veiklą, ir neprieštarauja teisės aktams, LVPA pripažino minėtą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį tinkamu nuosavo indėlio finansavimo šaltiniu.

Svarbu nepamiršti, kad nuosavo indėlio į projekto finansavimą pagrindimui gali būti taikoma ir dviejų ar daugiau aukščiau aprašytų finansavimo šaltinių kombinacija. Pavyzdžiui, įsivertinus, kad turimų apyvartinių lėšų nepakanka, likusiai nuosavo įnašo daliai gali būti imama įmonės akcininko paskola.

Pabaigai norime pažymėti, kad nuosavo indėlio finansavimo klausimas šiame 2014-2020 m. ES finansavimo laikotarpyje vertinamas labai atidžiai ir griežtai, todėl neturėtų būti paliktas paraiškos vertinimo etapui. Kiekvienas potencialus pareiškėjas dar prieš pradedant rengti paraišką turėtų kruopščiai įsivertinti, ar bus finansiškai pajėgus įgyvendinti inicijuojamą projektą ir, kas ne mažiau svarbu, dokumentais ir kitais įrodymais pagrįsti turimus projekto finansavimo šaltinius.