Su darbo santykiais susijusių išlaidų tinkamumas finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis

Sritis (rubrika): Naudingi patarimai

Tema: Su darbo santykiais susijusių išlaidų tinkamumas finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis

Parengė: Projektų administravimo ekspertas Simas Stankaitis

Pasirašius iš Europos Sąjungos (toliau – ES) struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto sutartį, projekto vykdytojai žengia į naują etapą, kuriame kyla daugybė klausimų ir neaiškumų susijusių su projektų įgyvendinimo metu patirtų išlaidų tinkamumu. Trumpai apžvelgsime su darbo santykiais susijusias išlaidas, kurios yra netinkamos finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis.

Projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų ES struktūrinių fondų investicijų veiksmų programą, darbo užmokesčio išlaidų tinkamumą reglamentuoja:

• Projektų administravimo ir finansavimo taisyklės (toliau – PAFT) ;
• Rekomendacijos dėl projektų išlaidų atitikties Europos Sąjungos struktūrinių fondų reikalavimams (toliau – Rekomendacijos)  11.6 p. „Darbo užmokestis“;
• Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas (toliau – Darbo kodeksas) .

SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIOS IŠLAIDOS, KURIOS NEGALI BŪTI FINANSUOJAMOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠOMIS, BEI ŠIOMS IŠLAIDOMS TAIKOMOS IŠIMTYS:

1) Išmokos švenčių, jubiliejų ir kitomis progomis bei kitos panašios išmokos, t. y. nesusijusios su atlikto darbo kiekiu ir kokybe;

2) Tikslinėms atostogoms;

3) Pašalpoms, išskyrus darbdavio mokamą ligos pašalpą už pirmas dvi ligos dienas;

4) Išeitinėms išmokoms, išskyrus atvejus, kai terminuota darbo sutartis su projekto veiklas vykdančiu darbuotoju pasibaigia suėjus terminui arba neterminuota darbo sutartis su ilgiau nei 2 metus projekto veiklas vykdančiu darbuotoju nutraukiama dėl to, kad darbuotojo atliekamos darbo funkcijos nebereikia įgyvendinant projektą, jei tokiam darbuotojui vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodeksu turi būti išmokama išeitinė išmoka;

5) Įmokoms į pensijų ir kitus fondus, išskyrus privalomas įmokas ir darbuotojo pasirinkimu mokamą teisės aktuose nustatyto dydžio įmoką papildomai pensijai kaupti;

6) Priskaičiuotas darbo užmokestis už prastovos laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, kai įmonėje yra taikoma suminė darbo laiko apskaita ir/arba deklaruojamos išlaidos už naktinį, viršvalandinį darbą bei darbą poilsio dienomis, deklaruojant darbo užmokestį, turi būti nurodytas faktiškai priskaičiuotas darbo užmokestis ir faktiškai dirbtas darbo laikas;

7) Pajamos natūra;

8) Premijos, kaip jas apibrėžia Darbo kodekso 139 str. 6 p. „premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus“, tačiau išmokos susijusios su atlikto darbo kiekiu ir kokybe (t. y. už labai gerą darbą) yra laikomos tinkamomis finansuoti išlaidomis, jeigu tai yra numatyta teisės aktuose ar vidaus tvarkose ir taikoma pagal įprastą projekto vykdytojo ar partnerio darbo užmokesčio mokėjimo praktiką.

9) Padidintu tarifu priskaičiuotas darbo užmokestis už viršvalandinį darbą (tinkamas tik viengubu tarifu priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbuotojo patvirtintą darbo laiko grafiką);

10) Padidintu tarifu priskaičiuotas darbo užmokestis už naktinį darbą (tinkamas tik viengubu tarifu priskaičiuotas darbo užmokestis pagal darbuotojo patvirtintą darbo laiko grafiką);

11) Padidintu tarifu priskaičiuotas darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis (tinkamas tik viengubu tarifu priskaičiuotas darbo užmokesti). Tuo atveju, jei darbuotojas iškirtinais atvejais dirba ne pagal patvirtintą darbo laiko grafiką, turi būti atitinkamai pakeistas darbo laiko grafikas, pvz.:

• jei darbuotojo patvirtintas dienos darbo laiko grafikas yra nuo 8:00 iki 17:00, tačiau faktiškai dirbama/vyksta mokymai nuo 18:00, norint deklaruoti darbo užmokesčio išlaidas, tos dienos darbo laiko grafikas pakeičiamas įmonės vadovo įsakymu taip, kad maksimali darbo laiko trukmė neviršytų 8 val. per dieną;
• jei dirbama/suplanuoti mokymai poilsio dieną, norint deklaruoti darbuotojo darbo užmokesčio išlaidas, įmonės vadovo įsakymu darbuotojui tą mėnesį turi būti suteikta laisva darbo diena arba pridedama papildoma atostogų diena prie darbuotojo kasmetinių atostogų.

PROJEKTŲ (FINANSUOJAMŲ IŠ EUROPOS SOCIALINIO FONDO) PAPILDOMAI SU DARBO SANTYKIAIS SUSIJUSIOS BEI NETINKAMOS ES STRUKTŪRINIŲ FONDŲ LĖŠOMIS FINANSUOTI LAIKOMOS IŠLAIDOS:

1) Už kasmetines atostogas, taip pat, išlaidos kompensacijoms už nepanaudotas atostogas;

2) Už darbdavio mokamą ligos pašalpą, t. y. pirmos dvi ligos dienos;

3) Už papildomas poilsio dienas asmenims, auginantiems du ar daugiau vaikų iki 12 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.

Pabaigai, norėtume atkreipti dėmesį, kad tinkamomis finansuoti ES struktūrinių fondų lėšomis gali būti pripažintos tik tokios projekto išlaidos, kurios būtinos projektui įgyvendinti, atitinka skaidraus finansų valdymo, sąnaudų efektyvumo, išlaidų ir naudos principus. Vykdančio personalo viršvalandžių išlaidos projektuose dažniausiai pripažįstamos tinkamomis tik tuo atveju, jeigu viršvalandiniai darbai yra tinkamai įforminti ir fragmentiški, t. y. organizuojami tik išskirtiniais atvejais (Įgyvendinančioji institucija vertina poreikį ir pagrįstumą). Visais atvejais projekto vykdytojas turi užtikrinti, kad vykdant projektą būtų nepažeidžiami Darbo kodekse numatyti darbo laiko apribojimo reikalavimai, nustatytos darbo ir poilsio laiko normos ir kiti reikalavimai.